Kai miesto gatvės tyliai pasipuošia žibančiom švieselėm ir sniegu. Kai širdyse apsigyvena ramybė, tikėjimas, viltis ir meilė. Darželyje visi puošiasi, ruošiasi ir laukia Kalėdų stebuklo…
Iš vaikystės ateina Kalėdos.
Paplotėlis, šienelis, Mama.
Verpia tylą naktis atsisėdus,
Kursto krosny ugnelę žiema.
Tu, ateik mano angele baltas,
Iš sapnų, iš dangaus, iš žvaigždžių.
Kasdienybės pilkos nesugeltas,
Atsistok po vaikystės medžiu.
Aš sudėsiu žvaigždes tau po kojų.
Tik ateik iš Kalėdų nakties.
Iš vaikystės per dangų, per gojų
Įsisupęs į skliautą vilties.
(Z. Gaižauskaitė).

Pages: 1 2