Vaikai nuo pat ryto kibo į rimtą darbą – lygino obuolius pagal dydį ir spalvą, skaičiavo dešimtimis, aiškinosi, kuo skiriasi rutulys nuo apskritimo, ir galiausiai… suskaičiavo visą šimtą obuolių! 
Taip gimė ir mūsų stebuklingas pavadinimas – „Šimtaobuolienė“.
Po to laukė ilgas, bet labai smagus darbas – skusti, pjaustyti, maišyti, saldinti ir, žinoma, šiek tiek pasijuokti bei pabendrauti. 
Kol obuoliai virė, vaikai spėjo ir pasigaminti etiketes – ne tik savo stiklainėliams, bet ir dovanoms! 
Mūsų Šimtaobuolienė iškeliavo pas tuos, kurie kasdien prisideda prie darželio gyvenimo: direktorę, pavaduotoją, logopedę, ūkvedį, virtuvę, administratorę ir net karatė trenerį! 
Darbas buvo rimtas, bet labai saldus ir širdingas – juk kai mažos rankytės dirba iš širdies, gimsta tikri stebuklai! 
